Įstatai

Lietuvos gastroenterologų draugijos įstatai

1. Bendroji dalis.

 1.1. Lietuvos gastroenterologų draugija (LGD) yra savarankiška ir nepriklausoma visuomeninė organizacija, vienijanti specialistus Lietuvos piliečius, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir LGD įstatais.
 1.2. LGD turi juridinio asmens teises, savo antspaudą, simboliką, atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas banke, registruotame Lietuvos Respublikoje, po valiutinę sąskaitą kitose užsienio valstybėse, o taip pat teisę įgyti ir valdyti kilnojamą bei nekilnojamą turtą.
 1.3.  Oficiali LGD būstinė Vilniuje, Santariškių 2.

2. Specialioji dalis.

 2.1. Tikslas ir uždaviniai.
  2.1.1.  Pagrindinis LGD tikslas – suvienyti draugijos narius esminių virškinimo sistemos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo bei gydytojų – gastroenterologų profesinių ir etinių klausimų sprendimui.
  2.1.2. Uždaviniai.
   2.1.2.1. Aktyviai dalyvauti ruošiant ir svarstant dokumentus, reglamentuojančius gydytojų – gastroenterologų ruošimą, darbą ir kvalifikacijios kėlimą.
   2.1.2.2. Organizuoti sistemingą gydytojų – gastroenterologų kvalifikacijos kėlimo programą ligų profilaktikos, diagnostikos ir terapijos klausimais.
   2.1.2.3. Organizuoti mokslines konferencijas, suvažiavimus, simpoziumus, pasitarimus ir kt. renginius tiek savarankiškai, tiek ir su kitomis draugijomis, organizacijomis bei asociacijomis.
   2.1.2.4. Skelbti LGD narių mokslinius darbus ir pasiekimus per radiją, televiziją, laikraščius ir žurnalus, leisti suvažiavimų, konferencijų, simpoziumų bei kt. renginių medžiagą.
   2.1.2.5. Dalyvauti gydytojų – gastroenterologų atestaciniame darbe, įvertinant jų kvalifikaciją bei veiklą LGD.
   2.1.2.6. Bendradarbiauti su analogiškomis ar giminingomis Lietuvos Respublikos ir tarptautinėmis draugijomis bei asociacijomis, tapti jų tikruoju ar asocijuotu nariu.
   2.1.2.7. Palaikyti ryšius su sveikatos apsaugos valdymo organais respublikoje ir spręsti visus su specialybe susijusius klausimus.
 2.2. LGD nariai, jų teisės ir pareigos.
  2.2.1. LGD sudaro tikrieji nariai, dalyviai ir garbės nariai.
  2.2.2. LGD tikriasiais nariais gali būti Lietuvos piliečiai: įvairių specialybių gydytojai bei mokslo darbuotojai, mokantys nario mokestį. Valdybos nutarimu tikrieji nariai gali būti atleisti nuo nario mokesčio.
  2.2.3. LGD dalyviai remia draugiją vienu ar kitu būdu ir padeda atskirose jos veiklos srityse; nario mokesčio nemoka, balso teisės neturi.
  2.2.4. LGD garbės nariai – tai nusipelnę ir žymūs Lietuvos bei užsienio valstybių specialistai, renkami LGD Taryboje, nario mokesčio nemoka. Garbės nariai Lietuvos piliečiai turi balso teisę ir gali rinkti bei būti renkami į visus vadovaujančius LGD organus. LGD garbės nariai ne Lietuvos piliečiai balso teisės neturi.
  2.2.5. LGD tikrieji nariai ir dalyviai priimami padavus pareiškimą raštu (išskyrus garbės narius) ir patvirtinus tai draugijos valdybos sprendimu; išimtinais atvejais narystės klausimą balsų dauguma sprendžia LGD narių susirinkimas.
  2.2.6. Tikrieji nariai gali rinkti ir būti renkami į visus vadovaujančius LGD organus.
  2.2.7. LGD narystė nutraukiama raštu jos atsisakius arba specialaus garbės teismo sprendimu (jei nario veikla pripažįstama žalinga LGD ar yra nustatyti grubūs gydytojo etikos pažeidimai ) bei nesumokėjus nario mokesčio daugiau kaip metus laiko.
  2.2.8. LGD narių sąrašus sudaro ir tvarko generalinė draugijos sekretorė, padedant padėjėjai.
 2.3. LGD valdymas ir struktūra.
  2.3.1. LGD valdymo organai yra suvažiavimas, valdyba, taryba, revizijos ir kitos komisijos (jos sudaromos esant reikalui atskirais sprendimais, pvz., ryšių su užsienio draugijomis, spaudos ir kt.). LGD aukščiausias organas yra suvažiavimas šaukiamas kas 4 metai. Esant reikalui gali būti sušauktas neeilinis suvažiavimas spręsti neatidėliotiniems klausimams. Jis yra teisėtas, jei dalyvauja daugiau nei pusė LGD narių.
  2.3.2. Tarp suvažiavimų gali būti organizuojamos konferencijos, simpoziumai ar pasitarimai.
  2.3.3. Pagrindinės suvažiavimo funkcijos: apsvarstyti ataskaitą, priimti ir papildyti įstatus, išrinkti LGD valdybą, revizijos komisiją, garbės narius. Balsavimo teisę suvažiavime turi tik tikrieji ir garbės nariai Lietuvos piliečiai.
  2.3.4. Draugijos valdybą sudaro 5-7 nariai išrinkti suvažiavimo: garbės prezidentas, prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, generalinis sekretorius ir jo padėjėjas, narys. Valdybos darbe gali dalyvauti specialių komisijų, sekcijų valdybų pirmininkai, o LGD valdybos sprendimu ir kviestiniai nariai. Valdyba organizuoja LGD darbą ir tvarko jos reikalus tarp tarybos posėdžių ir suvažiavimų. LGD Valdybos kompetencija:
   2.3.4.1. Įgyvendina suvažiavimo nutarimus, organizuoja visą LGD veiklą.
   2.3.4.2. Koreguoja (esant reikalui) stojamojo nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką; priima naujus narius.
   2.3.4.3. Tvarko LGD turtą ir lėšas, sudaro LGD vardu sutartis, atstovauja LGD valstybinės valdžios ir valdymo institucijose bei teisme.
   2.3.4.4. Valdyba parenka konferencijų tematiką, datą bei numato jų darbotvarkę.
   2.3.4.5. Valdybos posėdis priima sprendimus, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip ½ narių balsų dauguma.
  2.3.5. LGD Tarybą sudaro draugijos valdyba, komisijų ir sekcijų pirmininkai. Atskirų specialybių atstovai – endoskopijos, ultragarsinės diagnostikos, dietologijos ir kt. gali dalyvauti tarybos posėdžiuose valdybos kvietimu. Tarybą sudaro 9 – 13 žmonių, kurie renkasi 1-2 kartus per metus, o esant reikalui ir dažniau.
  2.3.6. LGD Tarybos kompetencija:
   2.3.6.1. LGD Taryba sprendžia respublikinės reikšmės klausimus susijusius su gastroenterologijos specialybe, teikia pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Medicininės darbo ekspertizės komisijai, Socialinės rūpybos institucijoms ir kt.
   2.3.6.2. Numato ir skiria lėšas vykdyti respublikinės reikšmės užduotims.
   2.3.6.3. LGD Taryba padeda spręsti problemas, iškilusias gretimų specialybių gydytojų draugijoms (joms pageidaujant).
   2.3.6.4. LGD Tarybos susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau ½ narių. Sprendimus priima balsų dauguma.
  2.3.7. LGD nariai gali sudaryti draugijos sekcijas atskiruose respublikos rajonuose ir kraštuose, esant ne mažiau 15 narių.
  2.3.8. Sekcija įregistuojama LGD valdybos nutarimu padavus pareiškimą raštu.
  2.3.9. LGD sekcijos darbui vadovauja:
            a) pirmininkas – LGD tarybos narys,
            b) sekretorius,
            c) iždininkas.
  2.3.10. Sekcijos nėra juridiniai asmenys.
  2.3.11. Sekcijos darbas nutraukiamas, jei sekcijos konferencijoje už tai pasisako jos nariai (paprasta balsų dauguma), arba LGD valdyba, jei sekcijos darbas ir veikla prieštarauja LGD įstatams.
  2.3.12. LGD prezidentas renkamas suvažiavimo metu balsų dauguma 4 metams.
  2.3.13. LGD prezidentas turi teisę:
a) siūlyti viceprezidento kandidatūrą suvažiavimui patvirtinti (siūlomas prezidento ir renkamas suvažiavime balsų dauguma 4 metams),
b) atstovauti LGD visuose oficialiuose reikaluose Lietuvoje ir už jos ribų,
c) pasirašinėti kartu su sekretoriumi ar iždininku LGD dokumentus, tarp jų ir finansinius bei raštus esminiais draugijos veiklos klausimais, įskaitant ir draugijos biudžetą.
  2.3.14. Viceprezidentas (prezidento ar valdybos sprendimu) vykdo prezidento ir kitas vadovavimo pareigas, pirmininkauja suvažiavimui, vadovauja specialioms komisijoms (ryšių su užsienio draugijomis, spaudos ir kt.).
  2.3.15. Generalinis sekretorius turi padėjėją iš LGD narių (ne tarybos narių), atsako už sekretoriato darbą konferencijų, pasitarimų bei posėdžių metu, tvarko atitinkamą dokumentaciją, atsako už informacijos savalaikiškumą LGD nariams, tvarko užsienio korespondenciją.
  2.3.16. Iždininkas vykdo ir atsako už finansinę LGD veiklą, remiasi padėjėjais sekcijose, stambiuose centruose ar vietovėse (padėjėjai į tarybą neįeina), rūpinasi savalaikiu nario mokesčiu pervedimu Tarptautinėms organizacijoms, kurių nariu yra LGD.
  2.3.17. Revizijos komisija renkama iš 3 asmenų, kurie išsirenka pirmininką. Komisija kasmet atlieka LGD darbo ir finansinės veiklos reviziją, supažindina su rezultatais LGD tarybą, o suvažiavimo metu atsiskaito už savo darbą.
 2.4. LGD lėšos.
  2.4.1. LGD lėšas sudaro:
a) nario mokestis (dydis nustatomas suvažiavimo metu, tačiau gali būti koreguojamas valdybos nutarimu, pritarus LGD nariams balsų dauguma eilinėje konferencijoje),
b) stojamasis mokestis,
c) pajamos už leidybinę veiklą,
d) pajamos iš dalyvio mokesčių per suvažiavimus, konferencijas, simpoziumus,
e) rėmėjų įnašai,
f) dovanos, aukos,
g) kitos teisėtai gautos pajamos.
  2.4.2. LGD lėšos laikomos atitinkamų bankų skyriuose ir skirstomos valdybos ar tarybos siūlymu, dalyvaujant iždininkui.
  2.4.3. Kiekviena LGD sekcija savo nario mokesčio lėšų dalį perveda LGD tarybai (dydis nustatomas suvažiavimo ar konferencijos metu).
 2.5. LGD likviduojama suvažiavimo nutarimu, kai už jį balsuoja 2/3 delegatų. Turtas, likęs likvidavus LGD ir atsiskaičius su kreditoriais bei samdomais darbuotojais, sunaudojamas suvažiavimo nutarimu, nepažeidžiant galiojančių įstatymų.

LGD prezidentas

 
Renginiai
KVIETIMAS   Kviečiame atvykti į spaudos konferenciją „Nacionalinė virusinio hepatito C kontrolės strategija: galimybės, iššūkiai, siekiai“, kuri š. m. liepos 27 d., ketvirtadienį, 10.00-10.45 val. rengiama
    Lietuvos Respublikos gydytojų specialistų draugijų pozicija ir rekomendacijos dėl biologinių vaistinių preparatų naudojimo   Šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos gydytojų specialistų draugijos,