doc. Goda SadauskaitėLGD Prezidentė
dr. Giedrius Šimulionis
prof. Laimas Virginijus JonaitisLSMUL KK, Kaunas
Ramunė Bytautienė
doc. Edita Kazėnaitė
m.dr. Ilona Savlan
prof. Juozas KupčinskasLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Gastroenterologijos klinika
Garbės nariai
prof. Marijonas Krikštopaitis1914-2003 m.
Vilniaus universiteto profesorius.
Lietuvos nusipelnęs gydytojas.
Lietuvos gastroenterologų draugijos įkūrėjas.
1942- 1945 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.
1945- 1990 m. Vilniaus universiteto profesorius.
1951-1990 m. Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėjas.
1951-1957 Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis terapeutas.
1957-1961 m. Lietuvos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto Terapijos skyriaus vadovas
Nuo 1982 m. ilgametis Respublikinio gastroentreologijos centro vadovas.
1964 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.
1973-1993 m. Lietuvos gastroenterologų draugijos pirmininkas
Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentas.
Kelių knygų, daugiau kaip 600 mokslinių straipsnių, 10 išradimų autorius ir bendraautorius.
Žurnalo “Medicinos teorija ir praktika” redaktorius
Knygos
Vidaus ligų propedeutika, 1963, 1971, 1981 m.m. su bendraaut.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga, 1959 m.
Medicinos klinikinės laboratorijos praktika 1971 m.
Sveikata ir susirgimai, 1959,1961,1965 m.m.
Klinikinė gastroenterologija, 1979, 1988 m.m.
Dietoterapijos pagrindai, 1984 m.
Veikli ilgaamžystė, 1997 m.
Šeimos daktaras, 1994 m.
prof. habil. dr. Algimantas IrniusVilniaus universiteto profesorius.
Ilgametis VULSK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.
Ilgametis gastrenterologų draugijos pirmininko pavaduotojas ir ilgametis draugijos prezidentas.
Parašė monografiją ,,Storosios žarnos ligos“ 1986 m. Leidinio ,, Klinikinė gastroenterologija 2002 m. Redaktoriai A.Irnius, L.Kupcinskas.
Paskelbė virš 300 mokslinių publikacijų, 5 mokymo knygas. Jam vadovaujant apgintos 7 daktaro disertacijos.
Sukūrė eksperimentinius modelius, leidžiančius tirti žarnų ir tulžies latakų ligų sąveikos mechanizmus. Keturių išradimų bendraautorius.
2005 m. apdovanotas Riterio kryžiaus ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Buvo žurnalų „Medicinos teorija ir praktika“, „Gerontologija“, „Internistas“ ir kt. redakcinių tarybų narys.
prof. Dalia TamulevičiūtėGimė 1929 m. kovo 24 d Zervynose, Varėnos raj.
Profesorė, habilituota medicinos mokslų daktarė.
1946–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Dirbo Vilniaus resp. „Raudonojo kryžiaus“ klinikinėje ligoninėje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto farmakologijos katedroje, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto moksl. bendradarbė. 1964 m. apgynė daktaro disertaciją: „Artimieji ir tolimieji opaligės gydymo rezultatai vartojant novokainą lašeliniu intraveniniu būdu“, o 1978 m. Maskvoje habilitacinę disertaciją: „Opalige sergančiųjų plonosios žarnos rezorbcinė funkcija“. 1980 m. suteiktas profesorės vardas. Nuo 1991 m. dirbo Viniaus universiteto Santariškių ligoninės Gastroenterologijos ir dietologijos klinikoje profesore. Paskelbė apie 400 mokslinių darbų, 10 monografijų, 9 metodinius nurodymus, 18 racionalizacinių pasiūlymų, 2 išradimus.
Dalyvavo Sąjūdžio veikloje siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 1990 m. aktyvi Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė.
Knygos:
„Opaligė ir simptominės gastroduodeninės ligos“ (1973 m.),
„Stemplės ligos“ (1981 m.),
„Lėtiniai hepatitai ir kepenų cirozės“ (1983 m.),
„Plonosios žarnos ligos ir malabsorbcijos sindromas“ (1985 ir 1986 m.),
„Stemplės ir kardijos ligos“ (1986 m.),
„Vidaus ligų simptomų ir sindromų vadovas“ (1988 m.),
„Storosios žarnos ligų diagnostika ir gydymas“ (1990 m.),
„Lėtinių kepenų ligų diagnostika ir gydymas“ (1992 m.),
„Klinikiniai sindromai ir simptomai“ (1995 m.),
„Helicobacter pylori reikšmė gastroduodeninei patologijai ir jos gydymas“ (1997 m.).
1999 m. apdovanota 1999 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija biomedicinos mokslų srityje už darbų ciklą „Plonosios žarnos rezorbcinės funkcijos tyrimai sergantiems virškinimo sistemos ligomis“ (1973–1997).
Doc. med. m. dr. Danutė SpeičienėVilniaus universiteto docentė
Ilgametė Lietuvos gastroenterologų draugijos atsakingoji sekretorė.Viena iš hepatologijos Lietuvoje pradininkių.
Dalyvavo projektuose: Naujų serologinių antivirusinio gydymo prognozės rodiklių paiška sergantiesiems lėtiniu visuriniu C hepatitu (2006-2007 m.), Sergančiųjų pirmine biliarine kepenų ciroze šeimų genetinis tyrimas (2008-2010 m.)
Gastroenterologijos vadovėlio, kelių mokomųjų knygų, daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių autorė ir bendraautorė.
2 išradimų autorė.
doc. Jonas Šimanauskas
prof. habil. dr. Peter MalfertheinerPeteris Malferteineris – Magdeburgo Otto v. Guericke Universiteto (Vokietija) Gastroenterologijos, Hepatologijos ir Infekcinių ligų katedros vedėjas (1995-2018),Miuncheno universiteto profesorius emeritas (nuo 2018 m). Gimė 1950 m. gruodžio 22 d. Pietų Tirolyje, Italija. 1976 m. baigė Bolonijos universiteto medicinos fakultetą 1978–1995 m. – Ulmo (Vokietija), Ročesterio (JAV), Bonos (Vokietija) universitetų dėstytojas, mokslo darbuotojas, docentas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys nuo 2014 m.
Profesoriaus P. Malferteinerio mokslinė veikla gastroenterologijos srityje susilaukė aukšto tarptautinio įvertinimo – jam suteikti Atėnų universiteto (Graikija, 2007), Budapešto Semelveiso universiteto (Vengrija,
2009), Targu Mures universiteto (Rumunija, 2006) garbės daktaro vardai. Už darbus H.Pylori ir gastroduodenalinės patologijos srityje įvertintas Europos gastroenterologų federacijos (UEG) viso gyvenimo pasiekimų apdovanojiimu (2020).
Profesorius jau 20 metų palaiko artimus mokslinius ir profesinius ryšius su Lietuvos mokslininkais gastroenterologais, bei daug nusipelnė vystydamas medicinos mokslą Lietuvoje. Jis buvo daugelio Lietuvoje vykdytų akademinio bendradarbiavimo programų iniciatoriumi ir koordinatoriumi. Šių programų dėka LSMU ir VU mokslininkų gastroenterologai taip pat Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių praktikos gydytojai stažavosi geriausiose Vokietijos, Danijos, Belgijos Prancūzijos universitetinėse klinikose.
Nuo 1998 m. jis yra kasmetinės Europos jaunųjų mokslininkų konferencijos „European Bridging Meeting in Gastroenterology“ pagrindinis organizatorius. 2004 ir 2022 m. Lietuvoje buvo surengtos 6-toji ir 23-ji konferencijos, joje dalyvavo 22 valstybių jaunieji mokslininkai bei gastroenterologijos mokslo lyderiai iš visos Europos. Šios konferencijos, buvoi unikali galimybė jauniems Lietuvos mokslininkams užmegzti tarptautinius bendradarbiavimo ryšius.
Profesorius P. Malferteineris yra daugiau kaip 68 vadovėlių, monografijų ir jų dalių autorius, atspausdino daugiau 700 mokslinių straipsnių, Web of Science duomenų bazės žurnaluose, kurie buvo cituoti daugiau kaip 26000 kartų, (h indeksas -86)
prof. habil. dr. Andre FrankeKylio universiteto (Vokietija) Klinikinės ir molekulinės biologijos instituto direktorius. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (2023)
Prof. A. Franke yra labiausiai žinomas dėl savo darbų uždegiminių žarnų ligų genetikos, genomo asociacijos tyrimų, mikrobiomo tyrimų srityse.
Gimė 1978 m., Vokietijoje. Prof. dr. A. Franke jau 20 metų palaiko artimus mokslinius ir profesinius ryšius su Lietuvos mokslininkais gastroenterologais, biologais, biochemikais, bioinformatikais.
Jis yra Lietuvoje vykdomų mokslinio bendradarbiavimo programų: „Horizon“ (2022–2024), (uždegiminių žarnų ligų genomikos, autoimuninių ligų konsortiumai) iniciatorius ir koordinatorius. Šių programų dėka daugiau kaip 20 Lietuvos mokslininkų – gastroenterologų, molekulinių biologų, bioinformatikų, stažavosi ir atliko bendrus mokslinius tyrimus Kylio universitete.
Prof. dr. A. Franke yra iš daugiau kaip 650 mokslinių straipsnių Web of Science duomenų bazės žurnaluose autorius, iš jų – apie 100 straipsnių pagrindinis autorius. Jo publikuotų 143 straipsnių citavimo svorio koeficientas (IF) yra didesnis nei 20 (tarp jų, straipsniai aukščiausio lygio žurnaluose Nature, Science, Cell, New England J of Medicine ir kt). Prof. dr. A. Franke straipsniai cituoti daugiau 53000 kartų, jis turi labai aukštą asmeninį citavimo indeksą: h-indeksas – 107.
Profesorius yra kas dveji metai Vokietijoje organizuojamos tarptautinės konferencijos „Inflamation in the Surface“ pagrindinis organizatorius. Šioje konferencijoje pastoviai pranešimus skaito Lietuvos mokslininkai-gastroenterologai. Prof. dr. A. Franke 4 kartus lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas, konsultavo jaunus mokslininkus gastroenterologus ir molekulinius biologus. 2015 m. prof. A. Franke skaitė pranešimą bendroje LGD ir Europos Gastroenterologijos, endoskopijos ir mitybos draugijos (EAGEN) konferencijoje Kaune. 2022 m.- Lietuvos mokslų akademijoje skaitė plenarinį pranešimą LMA Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“.
Profesorius buvo 5 Lietuvoje apgintų daktaro disertacijas uždegiminių žarnų ligų klausimais konsultantas.
Už mokslinę veiklą apdovanotas daugeliu Vokietijos bei tarptautinių premijų: 2008 – Hensel Prize, CAU Kiel, 2011 – Janssen Prize, Janssen Dermatology; 2011 – W2 Peter Hans-Hofschneider professorship, Foundation of Experimental Biomedicine; 2012 – Ludwig-Demling Research Prize, German Crohn's and Colitis Foundation; 2017 – Thannhauser Prize, DGVS (German Society for Digestive and Metabolic Diseases); 2017 – Schleswig-Holstein Excellence Chair, Cluster of Excellence "Inflammation at Interfaces"; 2020 – Petersen Foundation Innovation and Transfer Prize
Akad. Prof. habil. dr. Limas KupčinskasLietuvos Gastroenterologų draugijos prezidentas (2009-2014 m.). Vienas iš Europos opinio kolito ir Krono ligos organizacijos (ECCO) steigėjų (2001), šios organizacijos koordinatorius Lietuvai. Europos Mokslo fondo Medicinos komiteto narys (2011-2013), Lietuvos gydytojų sąjungos atstovas Europos medicinos specialistų taryboje (UEMS, nuo 2005 m.), Jungtinės Europos gastroenterologų organizacijos (UEG) Generalinės asamblėjos narys (2014-2018). 1988 m. apgynė mokslų daktaro (kandidato) disertaciją parengtą Kauno medicinos institute. 2000 m. Kauno medicinos universitete apgynė habilituoto daktaro disertaciją 2000 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 2008 m išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu-ekspertu, 2011 m.- LMA tikruoju nariu. 2021 m. išrinktas LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininku.
Limas Kupčinskas 1976 m. pradėjo dirbti Kauno medicinos instituto (KMI) Hospitalinės terapijos katedroje stažuotoju, 1978-1989 m. – asistentu, 1989-1992 KMI Vidaus ligų klinikos e.doc. pareigas, 1991-2001 KMU Tarptautinių ryšių centro vadovas (antraeilės pareigos), 1992-2018 KMU (nuo 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto - LSMU) Gastroenterologijos klinikos vadovas; nuo 2000 m - profesorius; 2011 -2021 LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto (VSTI) vadovas; nuo 2021 m. - VSTI vyriausias mokslo darbuotojas; nuo 2011m. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas; Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos 6-tosios ir 7-tosios (2010-2015 m.) bei 8-tosios ir 9-tosios (2015-2021 m.) kadencijų Gamtos ir technikos komiteto nariu. 2013-2015 m. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas. 2016-2021 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Lietuvos mokslo premijų komisijos nariu. 2011-2013 m. Lietuvos atstovas Europos medicinos mokslo taryboje (EMC), nuo 2021 m. - Lietuvos atstovas Europos sąjungos ES4 "Health" programos komitete. Europos retų kepenų ligų tinklo (ERN R-Liver) konsultantas (nuo 2018).
Pagrindiniai moksliniai interesai: 1) uždegiminės žarnyno ligos: opinis kolitas, Krono liga, (klinikiniai, epidemiologiniai, molekuliniai, genomo ir mikrobiomo tyrimai); 2) susijusių su H. pylori infekcija ligų - gastrito, opaligės, skrandžio vėžio epidemiologiniai, genetiniai, klinikiniai tyrimai; 3) lėtinės kepenų ligos (kepenų cirozė, virusiniai hepatitai), retos kepenų ligos (Vilsono liga, hemochromatozė, Budd-Chiari sindromas, nėščiųjų kepenų ligos). Atspausdino > 140 straipsnių Web of Science duomenų bazės žurnaluose, jų tarpe prestižiniuose Nature, Nature Genetics, Nature Structural & Molecular Biology, Nuclear Acide Reseach, Lancet, Gastroenterology, Journal Hepatology, American Journal of Gastroenterology, Journal of Crohn's and Colitis ir kt. Šie straipsniai daugiau kaip 14600 kartų cituoti Web of Science duomenų bazės pagrindinio sarašo žurnaluose (h-indeksas 44). Pagal tarptautinį AD Scientific Index 2023 yra 5-tasis labiausiai cituojamas mokslininkas Lietuvoje ir patenka į 2 proc. mokslininkų, labiausiai cituojamų pasaulyje, tarpą. Kaip tarptautinis ekspertas rengė Europos H. pylori sukeltų ligų (2005, 2010, 2015), Krono ligos (2006, 2010) ir opinio kolito (2008) diagnostikos ir gydymo rekomendacijas. Daugelio tarptautinių mokslo ir akademinių projektų dalyvis ir vadovas.
L.Kupčinskas buvo daugelio tarptautinių mokslinių konferencijų ir simpoziumų prezidentas, organizacinio komiteto pirmininkas. 2008 m. LMA, Lietuvos SAM ir Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos apdovanojimo už mokslinę veiklą „Gyvybės medis“ laureatas. 2009 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir Garbės ženklas. 2010 m. Lietuvos Mokslo premijos laureatas (už mokslinių darbų ciklą: „Virškinimo sistemos ligos: mikrofloros ir genetinių veiksnių reikšmė ligų etiopatogenezėje, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai (1996-2009). 2011 m. Lietuvos prezidentės dekretu apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2012 m. žurnalo „Veidas“ išrinktas geriausiu 2002–2012 metų Lietuvos medicinos srities mokslininku. 2016 m. apdovanotas Kauno geriausio mokslininko premija, 2020 m. - LMA akademiko Vlado Lašo premija. 2022 m. suteiktas Lietuvos gydytojų sąjungos Garbės nario vardas, 2023 m. apdovanotas LMA Atminimo medaliu.
prof. Jonas ValantinasVilniaus universiteto profesorius.
Ilgametis VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.
Ilgametis Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas.
Kelių knygų, daugiau nei dešimties mokymo priemonių ir monografijų autorius ir bendraautorius, parengęs daugiau kaip aštuoniasdešimt publikacijų medicinos mokslų ir populiariuosiuose leidiniuose.
Žurnalo „Internistas“ ir jo priedo „Gastroenterologija“ redkolegijos narys.
2008 m. Apdovanotas Karininko kryžiumi “Už nuopelnus Lietuvai“
doc. Danutė Bierontienė