Nauja diagnozė
Kaip nustatoma diagnozė
TRUMPAI
- Vieno tyrimo, kuris patvirtintų UŽL, nėra – diagnozė nustatoma sujungus simptomus, kraujo, išmatų, endoskopijos, biopsijų ir vaizdinių tyrimų duomenis.
- Pirmiausia atmetamos infekcijos ir kitos ligos, galinčios sukelti panašius simptomus.
- Diagnozė kartais užtrunka – tai nėra klaida, o kruopštumas.
Daugelis žmonių tikisi, kad UŽL patvirtins vienas tyrimas. Deja, tokio tyrimo nėra. Gydytojas diagnozę nustato kaip dėlionę: sujungia Jūsų pasakojimą, apžiūrą, kraujo ir išmatų tyrimus, endoskopiją, audinio mėginius ir vaizdinius tyrimus. Šiame straipsnyje paaiškiname kiekvieną žingsnį ir kodėl jo reikia.
Pokalbis ir apžiūra (anamnezė)
Gydytojas paklaus, kada prasidėjo simptomai, kaip dažnai tuštinatės, ar yra kraujo, ar tuštinatės naktį, ar krenta svoris. Taip pat – ar neseniai keliavote, vartojote antibiotikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, ar rūkote, ar šeimoje yra sergančių UŽL, celiakija ar storosios žarnos vėžiu.
Svarbu papasakoti ir apie simptomus už žarnyno ribų: sąnarių skausmą, akių paraudimą, odos pakitimus, burnos opeles, skausmą ar išskyras aplink išangę.
Kaip pasiruošti pirmam vizitui
- Užsirašykite, kada prasidėjo simptomai ir kaip jie keitėsi.
- Kelias dienas prieš vizitą žymėkite tuštinimosi dažnį, kraują, naktinį tuštinimąsi.
- Pasiimkite visų vartojamų vaistų ir papildų sąrašą bei ankstesnių tyrimų atsakymus.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai UŽL nepatvirtina, bet parodo, ar yra uždegimas ir kaip liga paveikė organizmą:
- CRB (C reaktyvusis baltymas) – uždegimo rodiklis; sergant Krono liga dažniau padidėjęs, sergant lengvu opiniu kolitu gali būti normalus;
- bendras kraujo tyrimas – mažakraujystė, trombocitų ir leukocitų kiekis;
- geležis, feritinas, vitaminas B12, folatai, vitaminas D – galimi trūkumai;
- albuminas – mitybos būklė ir ligos sunkumas;
- kepenų ir inkstų rodikliai – ar nėra kitų organų pakitimų;
- celiakijos antikūnai – kartais, kad būtų atmesta celiakija.
Išmatų tyrimai: infekcijos ir kalprotektinas
Viduriavimą su krauju gali sukelti ir žarnyno infekcijos. Todėl prieš nustatant UŽL išmatos ištiriamos dėl bakterijų (pvz., salmonelių, kampilobakterijų), parazitų ir Clostridioides difficile toksinų. Pastaroji infekcija dažnesnė po antibiotikų ir gali pabloginti ir jau diagnozuotą UŽL.
Fekalinis kalprotektinas – baltymas, kurio išmatose daugėja, kai žarnoje yra uždegimas. Normalus rezultatas leidžia manyti, kad uždegimo žarnyne greičiausiai nėra, ir padeda atskirti UŽL nuo dirgliosios žarnos sindromo. Padidėjęs rodo, kad reikia tolesnių tyrimų. Tačiau kalprotektinas nėra specifinis UŽL: jis gali padidėti ir dėl infekcijos, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, polipų ar kitų priežasčių.
Ribos tarp laboratorijų šiek tiek skiriasi. Rezultatą visada vertina gydytojas kartu su kitais duomenimis.
Kolonoskopija su biopsijomis – pagrindinis tyrimas
Kolonoskopijos metu lanksčiu vamzdeliu su kamera apžiūrima visa storoji žarna ir plonosios žarnos galas. Gydytojas mato, ar yra uždegimas, kokio jis pobūdžio ir kiek išplitęs. Iš kelių vietų paimami nedideli audinio mėginiai – biopsijos. Tai neskausminga.
Biopsijas mikroskopu tiria patologas. Jis ieško lėtinio uždegimo požymių, būdingų UŽL, ir padeda atskirti Krono ligą nuo opinio kolito bei nuo infekcijų. Biopsijų atsakymas dažniausiai būna po 1–3 savaičių.
Tyrimo kokybė labai priklauso nuo žarnyno paruošimo. Jei liga labai aktyvi, pirmiausia kartais atliekama trumpesnė apžiūra – sigmoidoskopija, o visa kolonoskopija – vėliau. Plačiau – temoje „Kolonoskopija ir kiti žarnyno tyrimai“.
Kiti tyrimai
Tyrimas | Kas tai | Kada atliekamas |
|---|---|---|
Gastroskopija | Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūra endoskopu, su biopsijomis | Kai yra simptomų viršutinėje pilvo dalyje |
Žarnyno echoskopija | Ultragarsinis žarnos sienelės tyrimas per pilvą, be spinduliuotės ir paruošimo žarnynu | UŽL plitimui ir aktyvumui įvertinti; vis dažniau – stebėsenai |
MRT enterografija | Magnetinio rezonanso tyrimas; prieš jį išgeriama specialaus skysčio, kad žarna išsitemptų | Plonosios žarnos ligai, susiaurėjimams, fistulėms ir pūliniams įvertinti |
Dubens MRT | Magnetinio rezonanso tyrimas išangės sričiai | Įtarus fistules ar pūlinius aplink išangę |
Kapsulinė endoskopija | Praryjama mažytė kamera, kuri fotografuoja plonąją žarną | Kai įtariama Krono liga, bet kiti tyrimai jos nepatvirtino; prieš tai dažnai įsitikinama, kad nėra susiaurėjimų |
Kompiuterinė tomografija | Rentgeno spindulių tyrimas | Dažniausiai skubiais atvejais, įtarus pūlinį ar žarnos pratrūkimą |
Ne visiems reikia visų šių tyrimų. Gydytojas parenka tik tuos, kurių reikia Jūsų situacijai.
Kodėl diagnozė kartais užtrunka?
- pirmieji simptomai gali būti neryškūs ir panašūs į dažnesnes būkles – dirgliosios žarnos sindromą, infekciją, hemorojų;
- Krono liga plonojoje žarnoje ne visada matoma kolonoskopijos metu;
- reikia palaukti biopsijų ar kitų tyrimų atsakymų;
- kartais iš pradžių būtina atmesti infekciją ar vaistų poveikį;
- kai kuriems žmonėms UŽL požymiai išryškėja tik laikui bėgant.
Suprantama, kad laukti sunku. Jei simptomai sparčiai blogėja, nelaukite planinio vizito – kreipkitės anksčiau.
Nepatikslintas kolitas
Kartais, net atlikus visus tyrimus, neįmanoma tiksliai pasakyti, ar tai Krono liga, ar opinis kolitas. Tada nustatomas nepatikslintas kolitas (UŽL, neklasifikuota). Tai nereiškia, kad gydytojai kažko nepastebėjo. Gydymas skiriamas pagal ligos aktyvumą ir vietą, daugelis vaistų tinka abiem ligoms. Laikui bėgant diagnozė dažnai paaiškėja.
Svarbiausia
- UŽL diagnozė remiasi keliais tyrimais kartu – vieno „tikslaus“ tyrimo nėra.
- Diagnozės metu surinkti duomenys (ligos vieta, išplitimas) bus naudojami visą gyvenimą – saugokite tyrimų išvadas.
- Jei kas nors neaišku – paprašykite paaiškinti.
Dažni klausimai
Ar galiu būti tikras dėl diagnozės, jei kalprotektinas padidėjęs?
Ne. Padidėjęs kalprotektinas rodo uždegimą, bet nepasako, kokia jo priežastis. Diagnozei reikia endoskopijos ir biopsijų.
Ar kolonoskopija skausminga?
Tyrimo metu gali būti diskomforto ar pūtimo. Dažnai galima tyrimą atlikti taikant raminamuosius vaistus ar nejautrą – pasiteiraukite iš anksto.
Ar reikės kartoti tyrimus?
Taip, dalį jų – ligai stebėti. Pavyzdžiui, kalprotektinas ir kraujo tyrimai kartojami reguliariai, o endoskopijos – pagal poreikį ir stebėsenos planą.
Ką galite paklausti gydytojo
- Kokie tyrimai patvirtino mano diagnozę?
- Ar buvo atmestos infekcijos ir kitos panašios ligos?
- Ar reikia ištirti plonąją žarną ar išangės sritį?
- Kada bus biopsijų atsakymai ir kaip juos sužinosiu?
- Kurias tyrimų išvadas turėčiau saugoti?
Mano veiksmas
Susirinkite visų diagnozės metu atliktų tyrimų išvadas ir įrašykite svarbiausius rezultatus į kortelę „Atlikti instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai“.