Garbės nariai
Draugijos garbės nariais tampa iškilios Lietuvos ir užsienio gastroenterologijos asmenybės, savo darbu palikusios ryškų pėdsaką specialybėje.
Prof. habil. dr.Marijonas
Krikštopaitis
Lietuvos nusipelnęs gydytojas.
1942–1945 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.
1945–1990 Vilniaus universiteto dėstytojas.
1951–1957 LSSR Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis terapeutas.
1957–1961 Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Terapijos skyriaus vedėjas.
Nuo 1982 m. Respublikinio gastroenterologijos centro vadovas.
1991–1995 Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojų centro profesorius konsultantas.
1964 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.
Nuo 1995 m. buvo Niujorko Mokslų akademijos narys.
Kelių knygų, daugiau kaip 600 mokslinių straipsnių, 10 išradimų autorius ir bendraautoris.
Žurnalo „Medicinos teorija ir praktika” redaktorius.
Knygos
- „Vidaus ligų propedeutika” (išleista su bendraautoriais 1963, 1971 ir 1981 metais)
- „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opinė liga” (1959 m.)
- „Medicinos klinikinės laboratorijos praktika” (1971 m.)
- „Sveikata ir susirgimai” (išleista 1959, 1961 ir 1965 metais)
- „Dietoterapijos pagrindai” (1984 m.)
- „Klinikinė gastroenterologija” (išleista su bendraautoriais 1979, 1988 m.)
Prof. habil. dr.Algimantas
Irnius
Nuo 1985 m. Vilniaus universiteto profesorius.
1991–2004 Vilniaus universiteto Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos vadovas.
2004–2005 VUL Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius.
Paskelbė virš 300 mokslinių publikacijų, 5 mokymo knygas. Jam vadovaujant apgintos 7 daktaro disertacijos. Buvo žurnalų „Medicinos teorija ir praktika”, „Gerontologija”, „Internistas” ir kt. redakcinių tarybų narys.
Sukūrė eksperimentinius modelius, leidžiančius tirti žarnų ir tulžies latakų ligų sąveikos mechanizmus. 4 išradimų bendraautoris.
Monografijos
- „Storosios žarnos ligos” (1989 m.)
- „Klinikinė gastroenterologija” (2010 m.)
2005 m. apdovanotas Riterio kryžiaus ordinu „Už nuopelnus Lietuvai”.
Prof. habil. dr.Dalia
Tamulevičiūtė
Nuo 1980 m. Vilniaus universiteto profesorė.
1991–2000 dirbo Viniaus universiteto Santariškių ligoninės Gastroenterologijos ir dietologijos klinikoje profesore.
Paskelbė apie 400 mokslinių darbų, 10 monografijų, 9 metodinius nurodymus, 18 racionalizacinių pasiūlymų, 2 išradimus.
Knygos
- „Opaligė ir simptominės gastroduodeninės ligos” (1973 m.)
- „Stemplės ligos” (1981 m.)
- „Lėtiniai hepatitai ir kepenų cirozės” (1983 m.)
- „Plonosios žarnos ligos ir malabsorbcijos sindromas” (1985 ir 1986 m.)
- „Stemplės ir kardijos ligos” (1986 m.)
- „Vidaus ligų simptomų ir sindromų vadovas” (išleista su bendraautoriu 1988 m.)
- „Storosios žarnos ligų diagnostika ir gydymas” (1990 m.)
- „Lėtinių kepenų ligų diagnostika ir gydymas” (1992 m.)
- „Klinikiniai sindromai ir simptomai” (1995 m.)
- „Helicobacter pylori reikšmė gastroduodeninei patologijai ir jos gydymas” (1997 m.)
Apdovanota Lietuvos mokslo premija.
Doc.Danutė Marija
Speičienė
Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto docentė (nostrifikuotas 1994 m.).
Ilgametė VUL Santariškių klinikų docentė, gastroenterologė konsultantė.
Knygų, leidinių autorė
10 mokomųjų knygų autorė bei daugiau kaip 300 (tarp jų 7 ISI) mokslinių straipsnių autorė ir bendraautorė. Leidinių „Klinikinė gastroenterologija” (išleistų 1979, 1988 ir 2002 m.) bendraautorė, parašiusi juose šiuos skyrius: „Lėtinis hepatitas”, „Alkoholiniai kepenų pažeidimai, „Vaistų sukeliami kepenų pažeidimai”, „Cholestazinės kepenų ligos”.
Profesinio domėjimosi sritys: hepatologija ir imunologija.
Pagrindinis mokslinio darbo tikslas buvo įvertinti imuninių pokyčių reikšmę alkoholinių kepenų pažeidimų patogenezei, diagnostikai ir prognozei. Įsisavintos įvairios humoralinio ir ląstelinio imuniteto tyrimo metodikos, punkcinės kepenų biopsijos metodas, pilvo organų echoskopija.
Viena iš kepenų transplantacijos iniciatorių, stažavosi Hamburgo ir Hanoverio transplantacijos centruose, Oslo universiteto ligoninės gastroenterologijos klinikoje.
Lietuvos klinikinio ir medicinos imunologo normos bendraautorė.
2 išradimų ir 13 racionalizacinių pasiūlymų bendraautorė.
Žurnalo „World journal of gastroenterology” redakcinės kolegijos narė (1999–2002).
Doc. m. dr.Jonas
Šimanauskas
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, įsteigus Kauno medicinos akademijos (dabar LSMU) Gastroenterologijos kliniką, tapo pirmuoju jos vadovu (1991–1992).
Vienas pirmųjų Lietuvos gastroenterologų į klinikinę praktiką įdiegęs endoskopinius tyrimo metodus, sukonstravo ir užpatentavo originalų aspiracinės biopsijos zondą, kuriuo buvo galima tuo pačiu metu atlikti du diagnostinius tyrimus – skrandžio sekrecijos ir gleivinės biopsijos.
4 vadovėlių ir mokymo knygų autorius ir bendraautoris.
Dėstė virškinimo ligų kursą.
Prof.Peter
Malfertheiner
1978–1995 Ulmo (Vokietija), Ročesterio (JAV), Bonos (Vokietija) universitetų dėstytojas, mokslo darbuotojas, docentas, profesorius.
1995–2018 Magdeburgo Otto von Guericke universiteto (Vokietija) Gastroenterologijos, Hepatologijos ir Infekcinių ligų katedros vedėjas.
Nuo 2014 m. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.
Nuo 2018 m. Miuncheno universiteto profesorius emeritas.
Profesorius jau 20 metų palaiko artimus mokslinius ir profesinius ryšius su Lietuvos mokslininkais gastroenterologais, daug nusipelnė Lietuvos medicinos mokslui: daugelio Lietuvoje vykdytų akademinio bendradarbiavimo programų iniciatorius ir koordinatorius. Šių programų dėka LSMU ir VU mokslininkai taip pat Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių gydytojai stažavosi geriausiose Vokietijos, Danijos, Belgijos, Prancūzijos universitetinėse klinikose.
Nuo 1998 m. jis yra kasmetinės Europos jaunųjų mokslininkų konferencijos European Bridging Meeting in Gastroenterology pagrindinis organizatorius. 2004 ir 2022 m. Lietuvoje buvo surengtos 6-oji ir 23-oji konferencijos, jose dalyvavo 22 valstybių jaunieji mokslininkai bei gastroenterologijos mokslo lyderiai iš visos Europos.
Profesinio domėjimosi sritys: H. pylori infekcija ir su ja susijusi patologija, lėtinis uždegimas ir karcinogenezė, mikrobiota, skrandžio vėžio patogenezė ir klinikiniai aspektai, gastroezofaginio refliukso liga, stemplės metaplazijos ir karcinogenezės vystymasis, ūmus ir lėtinis pankreatitas.
Daugiau kaip 68 vadovėlių, monografijų ir jų dalių autorius, atspausdino daugiau 700 mokslinių straipsnių Web of Science duomenų bazės žurnaluose, kurie buvo cituoti daugiau kaip 26000 kartų (h indeksas – 86).
Žurnalų Gastroenterology, American Journal of Gastroenterology, European Journal of Gastroenterology, Helicobacter, Digestive Surgery, International Journal of Pancreatology ir kitų redakcinės kolegijos narys.
Pietų Afrikos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Austrijos, Lenkijos gastroenterologų draugijų Garbės narys.
Už darbus H. pylori ir gastroduodenalinės patologijos srityje įvertintas Europos gastroenterologų federacijos (UEG) viso gyvenimo pasiekimų apdovanojiimu (2020 m.).
Prof.Andre
Franke
Kylio universiteto (Vokietija) Klinikinės ir molekulinės biologijos instituto direktorius.
2023 m. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.
Labiausiai yra žinomas dėl savo darbų uždegiminių žarnų ligų genetikos, genomo asociacijos tyrimų, mikrobiomo tyrimų srityse.
Jau 20 metų palaiko artimus mokslinius ir profesinius ryšius su Lietuvos mokslininkais gastroenterologais, biologais, biochemikais, bioinformatikais.
Jis yra Lietuvoje vykdomų mokslinio bendradarbiavimo programų „Horizon” – uždegiminių žarnų ligų genomikos, autoimuninių ligų konsorciumai – iniciatorius ir koordinatorius. Šių programų dėka daugiau kaip 20 Lietuvos mokslininkų – gastroenterologų, molekulinių biologų, bioinformatikų – stažavosi ir atliko bendrus mokslinius tyrimus Kylio universitete.
Daugiau kaip 650 mokslinių straipsnių Web of Science duomenų bazės žurnaluose autorius, iš jų – apie 100 straipsnių pagrindinis autorius. Publikuotų 143 straipsnių citavimo svorio koeficientas (IF) yra didesnis nei 20.
Kas dveji metai Vokietijoje organizuojamos tarptautinės konferencijos „Inflamation in the Surface” pagrindinis organizatorius. Joje pranešimus nuolat skaito Lietuvos mokslininkai gastroenterologai. Profesorius 4 kartus lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas, konsultavo jaunus mokslininkus gastroenterologus ir molekulinius biologus.
2015 m. skaitė pranešimą bendroje LGD ir Europos Gastroenterologijos, endoskopijos ir mitybos draugijos (EAGEN) konferencijoje Kaune.
5 Lietuvoje apgintų daktaro disertacijų konsultantas.
Akad. prof. habil. dr.Limas
Kupčinskas
Nuo 2000 m. LSMU profesorius.
2000 m. Kauno medicinos universitete apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
1992–2018 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas.
2008 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu-ekspertu, 2011 m. – LMA tikruoju nariu.
Nuo 2011 m. LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas.
Nuo 2021 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas.
Europos Gastroenterologijos ir hepatologijos tarybos narys, Jungtinės Europos gastroenterologų organizacijos (UEG) Generalinės asamblėjos narys.
150 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris recenzuojamuose prestižiniuose periodiniuose leidiniuose, turinčiuose aukštą cituojamumo indeksą. 9 vadovėlių (Klinikinė gastroenterologija, išleista 2002 ir 2012 m., Klinikinė hepatologija, išleista 2014 m. ir kt.) studentams autorius ir bendraautoris.
Profesinio domėjimosi sritys
Uždegiminės žarnyno ligos (klinikiniai, epidemiologiniai, molekuliniai, genomo ir mikrobiomo tyrimai) su H. pylori infekcija susijusių ligų tyrimai; lėtinės virusinės kepenų ligos, retos kepenų ligos.
Apdovanojimai
- 2023 m. LMA Atminimo medalis
- 2023 m. Lietuvos gastroenterologų draugijos Garbės nario vardas
- 2022 m. Lietuvos gydytojų sąjungos Garbės nario vardas
- 2020 m. LMA akademiko Vlado Lašo premija
- 2016 m. Kauno geriausio mokslininko premija
- 2011 m. Lietuvos prezidentės dekretu apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi
- 2010 m. Lietuvos Mokslo premijos laureatas
- 2009 m. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir Garbės ženklas
- 2008 m. LMA, SAM ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas už mokslinę veiklą „Gyvybės medis”
Prof. habil. dr.Jonas
Valantinas
Nuo 2005 m. Vilniaus universiteto profesorius.
2005–2021 VU Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, šiuo metu profesorius-konsultantas.
1983 m. Vilniaus universitete apginta daktaro disertacija.
2005–2020 VU ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.
2001 m. Vilniaus universitete apginta habilituoto daktaro disertacija.
Mokslinio darbo svarbiausia sritis – gastroenterologijos įvairios sritys, daugiausia hepatologija.
Tarptautinio projekto „Pancreas2000″ vienas iš kuratorių.
Nuo 2008 m. Europos gastroenterologų federacijos narys (buvęs ir valdybos nariu), nuo 2009 m. Europos kepenų ligų tyrimo draugijos narys, nuo 2010 m. Europos Krono ligos ir opinio kolito draugijos narys.
Stažavosi Šveicarijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Parengė daugiau kaip 80 publikacijų medicinos mokslų ir populiariuosiuose leidiniuose.
Knygų, monografijų autorius
- „Dirgliosios žarnos sindromas” (1999 m.)
- „Portinės hipertenzijos komplikacijų šiuolaikiška diferencinė diagnostika ir gydymas” (2000 m.)
- „Helicobacter pylori reikšmė gastroduodeninei patologijai ir jos gydymas” (1997 m.)
- „Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija, patogenezė, diagnostika, socialinė ir ekonominė svarba” (1998 m.)
- „Kepenų cirozė, jos pasekmės ir komplikacijos: diagnostika ir gydymas” (2009 m.) — vienas iš autorių
- „Klinikinė gastroenterologija” (2010 m.) — vienas iš redaktorių
Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi.
Doc. m. dr.Danutė
Bierontienė
Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos docentė, savo akademinėje veikloje didelį dėmesį skyrusi studentų medikų, gydytojų-internų, gydytojų-rezidentų, būsimų gastroenterologų rengimui.
1970 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Daug prisidėjo kurdama šiuolaikinę gydytojų podiplominio rengimo sistemą Lietuvoje.
LSMU Podiplominio studijų centro prodekanė.
Išleido autorinį vadovėlį studentams ir gydytojams „Gastroenterologija” (2001), taip pat buvo vadovėlių „Klinikinė gastroenterologija” (2010), „Klinikinė hepatologija” (2014) bendraautorė.