Skiepai ir infekcijų prevencija
TRUMPAI
- Skiepų būklę geriausia įvertinti jau diagnozės metu – prieš pradedant imunitetą slopinantį gydymą.
- Negyvos vakcinos daugumai saugios ir vartojant UŽL vaistus, o gyvas vakcinas reikia planuoti iš anksto.
- Susirgę su karščiavimu, visada pasakykite gydytojui, kokius UŽL vaistus vartojate.
Dauguma žmonių, sergančių Krono liga ar opiniu kolitu, anksčiau ar vėliau vartoja vaistus, kurie veikia imuninę sistemą. Tai gali būti kortikosteroidai (steroidai), imunomoduliatoriai (pvz., azatioprinas, metotreksatas), biologiniai vaistai (pvz., infliksimabas, adalimumabas, vedolizumabas, ustekinumabas) ar mažų molekulių vaistai (pvz., tofacitinibas, upadacitinibas). Jie ramina žarnyno uždegimą, tačiau kartu šiek tiek susilpnina organizmo gynybą nuo infekcijų.
Tai nereiškia, kad nuolat sirgsite. Tačiau verta žinoti, kaip sumažinti riziką. Skiepai yra vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų apsisaugoti. Šioje temoje paaiškiname, kuriuos skiepus verta aptarti, kodėl svarbu laikas ir kaip saugotis infekcijų kasdien.
Kodėl skiepai sergant UŽL yra svarbūs?
Vartojant imunitetą slopinančius vaistus, kai kurios infekcijos (pvz., gripas, plaučių uždegimas, juostinė pūslelinė) pasitaiko dažniau ir gali būti sunkesnės. Be to, kai kurių skiepų vėliau negalima gauti arba jie veikia silpniau. Todėl svarbu ne tik ar skiepytis, bet ir kada.
- Geriausias laikas – diagnozės metu arba prieš pradedant imunitetą slopinantį gydymą. Tada imuninė sistema į skiepą atsako stipriausiai.
- Jei gydymas jau pradėtas – negyvomis vakcinomis dažniausiai galima skiepytis bet kada. Gydymo dėl to paprastai stabdyti nereikia.
- Skiepų būklę verta peržiūrėti bent kartą per metus, pvz., per metinę patikrą.
Kada tikrinti skiepų būklę?
Paprašykite gydytojo įvertinti skiepus šiais atvejais:
☐ kai ką tik nustatyta diagnozė;
☐ prieš pradedant azatiopriną, metotreksatą, biologinį ar mažų molekulių vaistą;
☐ prieš ilgesnį kortikosteroidų (steroidų) kursą, jei tai įmanoma;
☐ prieš kelionę į šalį, kurioje reikalingi specialūs skiepai;
☐ planuojant nėštumą;
☐ kasmet rudenį – dėl gripo ir COVID-19 skiepų.
Savo skiepų istoriją galite rasti e. sveikatos sistemoje (ESPBI), pas šeimos gydytoją ar vaikystės skiepų pase. Jei duomenų nėra, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimą. Jis parodo, ar turite apsauginių antikūnų, pvz., nuo tymų, vėjaraupių ar hepatito B.
Kokius skiepus aptarti?
Negyvos (inaktyvuotos) vakcinos neturi gyvų mikroorganizmų. Jos negali sukelti ligos, todėl tinka ir vartojant imunitetą slopinančius vaistus. Gyvos (susilpnintos) vakcinos turi susilpnintą virusą ar bakteriją. Sveikam žmogui jos nepavojingos, tačiau esant susilpnintam imunitetui gali sukelti infekciją.
| Skiepas | Vakcinos tipas | Ką tai reiškia man |
|---|---|---|
| Gripas | Negyva. Pastaba: nosies purškalo vakcina yra gyva | Gyvos vakcinos vartojant imunosupresantus vengti. |
| COVID-19 | Negyva (mRNR arba baltyminė) | Pagal tuo metu galiojančias rekomendacijas. |
| Pneumokokinė infekcija | Negyva | Apsaugo nuo sunkių plaučių uždegimo formų. Gali būti naudinga daugumai vartojančių imunitetą slopinančius vaistus. |
| Hepatitas B | Negyva | Prieš gydymą tiriama, ar nesate sirgę ir ar turite apsaugą. Jei apsaugos nėra – gali būti skiepijama. Po skiepų kartais tikrinamas atsakas. |
| Hepatitas A | Negyva | Pagal situaciją: prieš keliones, esant kepenų ligai ar kitai rizikai. |
| Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) | Negyva | Gali būti naudinga ir mergaitėms, ir berniukams, taip pat jauniems suaugusiems. Apsaugo nuo gimdos kaklelio ir kai kurių kitų vėžio formų. |
| Juostinė pūslelinė | Negyva (rekombinantinė) | Tai negyva vakcina, todėl tinka ir vartojant imunosupresantus. Gali būti ypač naudinga pradedant JAK inhibitorius (tofacitinibą, upadacitinibą, filgotinibą), taip pat vyresniems (dažniausiai nuo 50 metų) ir kitiems, kuriems rizika didesnė. Skiepijama dviem dozėmis. Lietuvoje ši vakcina mokama. |
| Tymai, raudonukė, kiaulytė | Gyva | Jei nesate apsaugoti – skiepytis reikia prieš pradedant imunitetą slopinantį gydymą. Jo metu paprastai negalima. |
| Vėjaraupiai | Gyva | Jei nesirgote ir nesiskiepijote – verta pasitikrinti antikūnus ir pasiskiepyti prieš gydymą. Jo metu paprastai negalima. |
| Erkinis encefalitas | Negyva | Skiepas tinka ir vartojant imunosupresantus, tačiau apsauga gali susidaryti silpnesnė. Todėl svarbu gauti visas schemos dozes laiku ir nepraleisti pakartotinių dozių. |
| Stabligė, difterija, kokliušas | Negyva | Suaugusiems – pakartotinė dozė maždaug kas 10 metų. Taip pat po kai kurių sužeidimų. |
Gyvos vakcinos ir imunitetą slopinantys vaistai
Tai svarbiausia šios temos taisyklė. Gyvos vakcinos (tymų-raudonukės-kiaulytės, vėjaraupių, geltonosios karštinės, geriamoji vidurių šiltinės, nosies purškalo gripo) vartojant imunitetą slopinančius vaistus paprastai neskiriamos.
- Prieš gydymą. Gyvą vakciną reikia suleisti bent 4 savaites prieš pradedant imunitetą slopinantį gydymą. Todėl skiepų klausimą verta iškelti kuo anksčiau.
- Nutraukus gydymą. Vaistas iš organizmo pasišalina ne iš karto. Kiek reikia palaukti, priklauso nuo vaisto. Dažniausiai tai nuo maždaug 1 mėnesio (pvz., po didelių kortikosteroidų dozių) iki 3 mėnesių ar ilgiau (pvz., po azatioprino ar biologinių vaistų). Tikslų laiką nustatys gydytojas.
- Mesalazinas ir sulfasalazinas imuniteto reikšmingai neslopina. Juos vartojant dažniausiai galima skiepytis ir gyvomis vakcinomis, tačiau vis tiek pasitarkite.
- Nėštumas ir kūdikiai. Nėštumo metu gyvomis vakcinomis neskiepijama. Jei nėštumo metu vartojote biologinius vaistus, kūdikio BCG ir kitas gyvas vakcinas paprastai rekomenduojama atidėti, kol jam sukaks bent 6 mėnesiai. Dėl rotaviruso vakcinos sprendžiama individualiai. Plačiau – temoje „Nėštumas, vaisingumas ir šeimos planavimas“.
Prieš bet kokį skiepą
- Visada pasakykite skiepijančiam medikui, kokius UŽL vaistus vartojate ir kada paskutinį kartą vartojote kortikosteroidus (steroidus).
- Nesiskiepykite gyva vakcina, kol to neaptarėte su savo gastroenterologu.
- Vaistų dėl skiepo savarankiškai nenutraukite.
Tuberkuliozė ir hepatitai – tyrimai prieš gydymą
Kai kurie vaistai, ypač biologiniai ir mažų molekulių, gali „pažadinti“ organizme ramiai glūdinčią infekciją. Todėl prieš juos pradedant atliekami tyrimai.
- Tuberkuliozė. Dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas (interferono gama išsiskyrimo tyrimas) arba odos mėginys ir krūtinės ląstos rentgenograma. Jei randama neaktyvi (latentinė) tuberkuliozė, paprastai skiriamas profilaktinis gydymas. Biologinį ar mažų molekulių vaistą dažniausiai galima pradėti praėjus kelioms (apie 3–4) savaitėms nuo profilaktinio gydymo pradžios. Tikslų laiką nustato gydytojas.
- Hepatitas B ir C. Kraujo tyrimai parodo, ar esate sirgę, ar virusas yra organizme ir ar turite apsaugą. Jei hepatito B virusas randamas, gali būti skiriami vaistai, kurie neleidžia jam suaktyvėti.
- ŽIV tyrimas. Šis tyrimas nėra įtarimas ar kaltinimas. Tai įprasta saugumo patikra, kuri atliekama visiems prieš tokį gydymą.
Kasdienė infekcijų prevencija
- Dažnai plaukite rankas muilu, ypač prieš valgį, po tualeto ir grįžus namo.
- Venkite artimo kontakto su sergančiais, ypač karščiuojančiais ar kosinčiais.
- Rūpinkitės burnos higiena ir reguliariai lankykitės pas odontologą.
- Saugokite odą: dezinfekuokite žaizdeles, naudokite apsaugą nuo saulės.
- Jei rūkote – metimas sumažina ir kvėpavimo takų infekcijų riziką.
- Moterims svarbu reguliariai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikroje. Vartojant imunosupresantus, gydytojas gali rekomenduoti tikrintis dažniau.
Maisto sauga
Vartojant imunitetą slopinančius vaistus, kai kurios maisto sukeliamos infekcijos (pvz., listeriozė, salmoneliozė) gali būti sunkesnės. Kelios paprastos taisyklės:
- rinkitės pasterizuotą pieną ir sūrius; venkite nepasterizuoto pieno produktų;
- mėsą, paukštieną ir kiaušinius gerai iškepkite;
- būkite atsargūs su žalia žuvimi, žaliai rūkyta ar vytinta mėsa, paruoštomis šaltomis mėsos užkandėlėmis;
- daržoves, vaisius ir žalumynus gerai nuplaukite;
- žalią mėsą laikykite atskirai ir pjaustykite ant atskiros lentelės;
- nelaikykite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei kelias valandas.
Gyvūnai
Augintiniai nėra draudžiami ir dažnai labai džiugina. Tereikia kelių atsargumo priemonių:
- po kontakto su gyvūnu nusiplaukite rankas;
- katės kraiką valykite su pirštinėmis arba paprašykite, kad valytų kitas šeimos narys;
- ropliai ir varliagyviai dažnai platina salmonelę – ypač atsargiai;
- laiku skiepykite ir gydykite augintinius nuo parazitų;
- įkandimą ar gilų įdrėskimą parodykite gydytojui.
Ką daryti susirgus?
Dauguma peršalimų praeina be komplikacijų. Tačiau vartojant imunitetą slopinančius vaistus infekcijos požymius verta vertinti rimčiau.
Kreipkitės į gydytoją tą pačią dieną, jei
- karščiuojate 38 °C ar daugiau ir vartojate imunitetą slopinančius vaistus;
- jaučiate dusulį, krūtinės skausmą ar stiprų silpnumą;
- atsirado skausmingas pūslelinis bėrimas vienoje kūno pusėje (galima juostinė pūslelinė – vaistai veiksmingiausi pradėti anksti);
- turėjote kontaktą su sergančiu vėjaraupiais ar tymais, o apsaugos neturite;
- labai blogai jaučiatės, sutrikusi sąmonė – skambinkite 112.
Visada pasakykite gydytojui, kokius UŽL vaistus vartojate. Sunkios infekcijos metu gydytojas gali nuspręsti laikinai atidėti kitą dozę. Tačiau patys vaistų nenutraukite ir neatidėkite – aptarkite tai su savo gydymo komanda.
Dažni klausimai
Ar skiepai gali sukelti paūmėjimą?
Tyrimai nerodo, kad negyvos vakcinos sukeltų UŽL paūmėjimą. Po skiepo gali trumpai pakilti temperatūra ar skaudėti injekcijos vietą – tai įprasta reakcija.
Ar skiepas veiks, jei vartoju imunosupresantus?
Daugumai skiepai veikia, nors kai kurių vaistų fone apsauga gali būti kiek silpnesnė. Net dalinė apsauga yra naudinga. Todėl dar svarbiau skiepytis prieš gydymą, jei tai įmanoma.
Ar mano šeimos nariai gali skiepytis gyvomis vakcinomis?
Daugeliu atvejų – taip. Šeimos narių skiepijimas netgi apsaugo ir Jus. Dėl kai kurių vakcinų (pvz., rotaviruso kūdikiams) gali reikėti papildomos higienos, pvz., kruopščiai plauti rankas keičiant sauskelnes, ypač jei Jūs vartojate imuninę sistemą slopinančius vaistus..
Ar turiu vengti viešų vietų?
Ne. Įprastas gyvenimas, darbas ir mokslai yra galimi. Tiesiog būkite atidesni gripo sezono metu ir venkite artimo kontakto su akivaizdžiai sergančiais.
Klausimai gydytojui
- Kokių skiepų man trūksta ir kuriuos reikėtų suleisti prieš pradedant gydymą?
- Ar mano vaistai laikomi imunitetą slopinančiais? Ar galiu skiepytis gyvomis vakcinomis?
- Ar man reikia tirti antikūnus nuo tymų, vėjaraupių ar hepatito B?
- Ar man tinka skiepas nuo juostinės pūslelinės?
- Kokią temperatūrą ar simptomus turėčiau laikyti priežastimi skambinti Jums?
Mano veiksmas
- Susiraskite savo skiepų istoriją e. sveikatos sistemoje ir surašykite ją į kortelę „Patikros ir skiepai“.
- Kitame vizite paklauskite, kurių skiepų Jums trūksta – ypač prieš pradedant naują gydymą.