Kada kreiptis skubiai?

Gausus kruvinas viduriavimas, karščiavimas virš 38 °C, stiprus nepraeinantis pilvo skausmas, pakartotinis vėmimas ar alpimas – nedelsdami kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių arba skambinkite 112.

Nauja diagnozė

Kas yra uždegiminės žarnų ligos?

TRUMPAI

  • UŽL – lėtinės ligos, kai virškinamajame trakte ilgą laiką kartojasi uždegimas; dvi pagrindinės – Krono liga ir opinis kolitas.
  • Liga atsiranda dėl kelių veiksnių derinio: paveldimo polinkio, imuninės sistemos, žarnyno mikrobų ir aplinkos. Tai ne Jūsų kaltė.
  • UŽL neužkrečiama, ją galima veiksmingai gydyti, o dauguma sergančiųjų gyvena visavertį gyvenimą.

Uždegiminės žarnų ligos (toliau – UŽL) – tai lėtinės ligos, kurių metu virškinamajame trakte ilgą laiką kartojasi uždegimas. Dvi pagrindinės UŽL yra Krono liga ir opinis kolitas. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas tai yra, kodėl žmonės suserga, kiek jų yra ir kas netiesa apie šias ligas.

Jei diagnozę sužinojote neseniai, gali kilti daug klausimų. Tai normalu. Informaciją galite skaityti dalimis, o neaiškius dalykus pasižymėti ir aptarti su gydytoju.

Kas vyksta žarnyne?

Sveikoje žarnoje imuninė sistema (organizmo apsaugos sistema) nuolat „bendrauja“ su maistu ir žarnyno mikrobais, bet be reikalo nepuola. Sergant UŽL ši pusiausvyra sutrinka. Imuninė sistema reaguoja per stipriai ir per ilgai, todėl žarnos sienelėje atsiranda uždegimas.

Uždegimas pažeidžia žarnos gleivinę (vidinį žarnos sluoksnį). Joje gali atsirasti paraudimas, patinimas, opos (žaizdelės). Dėl to atsiranda viduriavimas, kraujas išmatose, pilvo skausmas, nuovargis, krenta svoris.

UŽL eiga dažniausiai banguota. Būna laikotarpių, kai liga aktyvi (paūmėjimas), ir laikotarpių, kai uždegimo nėra arba jis minimalus (remisija). Gydymo tikslas – kuo greičiau pasiekti remisiją ir ją kuo ilgiau išlaikyti.

Krono liga, opinis kolitas ir nepatikslintas kolitas

Požymis

Krono liga

Opinis kolitas

Kur gali būti uždegimas

Bet kurioje virškinamojo trakto vietoje – nuo burnos iki išangės; dažniausiai plonosios žarnos gale

Tik storojoje ir tiesiojoje žarnoje

Kaip išsidėsto

Ruožais: tarp pažeistų vietų gali būti sveikos žarnos

Ištisai: nuo tiesiosios žarnos aukštyn, be tarpų

Kiek giliai

Gali apimti visą žarnos sienelės storį

Dažniausiai tik gleivinę

Galimos komplikacijos

Susiaurėjimai, fistulės, pūliniai

Sunkus kraujuojantis kolitas, retai – toksinis storosios žarnos išsiplėtimas

Maždaug dešimtadaliui žmonių, kuriems uždegimas yra tik storojoje žarnoje, iš pradžių nepavyksta aiškiai pasakyti, ar tai Krono liga, ar opinis kolitas. Tada vartojamas terminas nepatikslintas kolitas (UŽL, neklasifikuota). Tai nėra „blogesnė“ diagnozė. Gydymas parenkamas pagal ligos aktyvumą ir išplitimą, o laikui bėgant diagnozė dažnai paaiškėja.

Kuo UŽL skiriasi nuo dirgliosios žarnos sindromo?

Šios dvi būklės dažnai painiojamos, nes pavadinimai panašūs, o simptomai iš dalies sutampa. Tačiau tai skirtingos ligos.

Uždegiminė žarnų liga (UŽL)

  • žarnoje yra tikras uždegimas, matomas kolonoskopijos ar kitų tyrimų metu;
  • gali būti kraujas išmatose, naktinis viduriavimas, karščiavimas, svorio kritimas, mažakraujystė;
  • dažnai padidėja uždegimo rodikliai kraujyje ir išmatose;
  • negydoma gali sukelti žarnos pažeidimą ir komplikacijas.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)

  • žarnos sandara ir tyrimai būna normalūs;
  • sutrinka žarnyno jautrumas ir judrumas, „ryšys“ tarp žarnyno ir smegenų;
  • nebūna kraujavimo, uždegimo rodiklių padidėjimo, žarnos pažeidimo;
  • simptomai gali būti labai varginantys, bet žarna nepažeista.

Sergant UŽL kartais būna ir DŽS tipo simptomų – pavyzdžiui, pilvo pūtimas ar skausmas, kai uždegimo jau nėra. Todėl, jei simptomai išlieka, gydytojas pirmiausia patikrina, ar nėra uždegimo, ir tik tada svarsto kitas priežastis.

Kiek žmonių serga ir kas suserga?

UŽL nėra reta liga. Europoje ja serga apytiksliai keli milijonai žmonių, pasaulyje – daugiau kaip 7 milijonai. Sergančiųjų daugėja, ypač šalyse, kuriose sparčiai keičiasi gyvenimo būdas. Sergančiųjų daugėja ir todėl, kad liga lėtinė: žmonės su ja gyvena ilgai.

Susirgti galima bet kuriame amžiuje. Dažniausiai liga nustatoma jauniems suaugusiesiems – maždaug nuo 15 iki 40 metų. Mažesnė susirgimų banga būna vyresniame amžiuje, maždaug po 50–60 metų. UŽL serga ir vaikai. Vyrai ir moterys serga panašiai dažnai.

Kodėl susirgau?

Tiksli UŽL priežastis nežinoma. Mokslininkai sutaria, kad liga atsiranda tada, kai susideda keli veiksniai.

Veiksnys

Ką apie jį žinome

Genetika (paveldimas polinkis)

Rasta daugiau kaip 200 genų sričių, šiek tiek didinančių riziką. Tačiau dauguma žmonių, turinčių šiuos genus, niekada nesuserga.

Imuninė sistema

Žarnyno imuninė sistema reaguoja per stipriai ir uždegimas „neužgęsta“. Daugelis vaistų veikia būtent šią grandį.

Žarnyno mikrobiota (mikrobų bendrija)

Sergančiųjų žarnyno mikrobų sudėtis dažnai kitokia, mažesnė jų įvairovė. Ar tai priežastis, ar pasekmė – dar tiriama.

Aplinka ir gyvenimo būdas

Rizika didesnė miestuose ir išsivysčiusiose šalyse. Tiriamas daug perdirbto maisto turinčios mitybos, antibiotikų vaikystėje, kai kurių vaistų poveikis.

Rūkymas

Rūkymas maždaug dvigubai padidina Krono ligos riziką ir blogina jos eigą. Opinio kolito atveju ryšys kitoks (žr. žemiau).

Rūkymas ir opinis kolitas. Stebėta, kad opinis kolitas kiek dažniau pasireiškia nerūkantiems ar metusiems rūkyti. Tai jokiu būdu nereiškia, kad rūkyti verta. Rūkymo žala širdžiai, plaučiams ir vėžio rizikai daug didesnė nei bet kokia galima nauda žarnynui.

Stresas ir maistas gali sustiprinti simptomus, tačiau nėra įrodyta, kad jie vieni sukeltų UŽL.

Ar UŽL paveldima? Ar susirgs mano vaikai?

UŽL nėra paveldima taip, kaip kai kurios vieno geno ligos. Paveldimas tik polinkis. Maždaug vienas iš dešimties sergančiųjų turi artimą giminaitį (tėvą, motiną, brolį, seserį ar vaiką), taip pat sergantį UŽL.

  • Jei UŽL serga vienas iš tėvų, vaikui rizika yra kelis kartus didesnė nei bendroje populiacijoje, tačiau vis tiek maža – dažniausiai nurodoma apytiksliai 2–5 %. Sergant Krono liga rizika kiek didesnė nei sergant opiniu kolitu.
  • Jei UŽL serga abu tėvai, rizika gerokai didesnė – apytiksliai trečdaliui vaikų.
  • Taigi daugumai vaikų, kurių vienas iš tėvų serga UŽL, liga neišsivysto.

Genetinis tyrimas UŽL rizikai vaikams nustatyti neatliekamas, nes jis neduoda naudingo atsakymo. Svarbiau žinoti ankstyvus ligos požymius ir laiku kreiptis į gydytoją. Plačiau apie tai – temoje „Nėštumas, vaisingumas ir šeimos planavimas“.

Ar UŽL užkrečiama?

Ne. UŽL negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus – nei bučiuojantis, nei dalijantis indais, nei naudojantis tuo pačiu tualetu. Jums nereikia saugoti šeimos narių ar kolegų. Kartais paūmėjimą gali išprovokuoti žarnyno infekcija, bet pati UŽL nėra infekcinė liga.

Mitai ir faktai

MITAS UŽL – tai tas pats, kas dirgliosios žarnos sindromas.

FAKTAS Ne. Sergant UŽL žarnoje yra uždegimas, kurį galima pamatyti ir išmatuoti tyrimais. Sergant DŽS uždegimo nėra.

MITAS UŽL sukėlė mano mityba ar stresas.

FAKTAS Ne. Mityba ir stresas gali keisti savijautą, bet ligos priežastis – sudėtingas genų, imuniteto, mikrobų ir aplinkos derinys. Vienas veiksnys ligos nesukelia.

MITAS UŽL galima išgydyti tinkama dieta ar papildais.

FAKTAS Ne. Nėra dietos ar papildo, kuris išgydytų UŽL. Mityba svarbi, bet ji nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.

MITAS Jei sergu UŽL, būtinai susirgsiu vėžiu.

FAKTAS Ne. Ilgai sergant storosios žarnos uždegimu vėžio rizika šiek tiek padidėja, tačiau dauguma sergančiųjų vėžiu nesuserga. Reguliari stebėsena ir uždegimo kontrolė šią riziką dar sumažina.

MITAS Su UŽL negalima turėti vaikų.

FAKTAS Ne. Dauguma žmonių, sergančių UŽL, gali susilaukti vaikų. Svarbiausia – planuoti nėštumą, kai liga kontroliuojama.

Svarbiausia žinoti

  • UŽL – lėtinė, bet gydoma liga. Šiandien yra daug veiksmingų gydymo galimybių.
  • Gydymo tikslas – ne tik gera savijauta, bet ir sugijusi žarnos gleivinė.
  • Dauguma žmonių, sergančių UŽL, dirba, mokosi, sportuoja, keliauja ir kuria šeimas.

Dažni klausimai

Ar UŽL kada nors praeis savaime?

UŽL – lėtinė liga, todėl savaime ji dažniausiai nepraeina. Tačiau remisija gali trukti metų metus. Daug žmonių ilgą laiką gyvena beveik be simptomų.

Ar mano broliai ir seserys turėtų tirtis?

Be simptomų tirtis nereikia. Jei jiems atsirastų ilgiau nei kelias savaites trunkantis viduriavimas, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar pilvo skausmas, verta pasakyti gydytojui, kad šeimoje yra UŽL.

Ar UŽL gali pažeisti ne tik žarnyną?

Taip. Kai kuriems žmonėms būna sąnarių skausmų, odos ar akių uždegimų, kepenų ir tulžies latakų ligų. Apie tokius simptomus visada pasakykite savo UŽL gydytojui.

Ką galite paklausti gydytojo

  • Kokia tiksliai yra mano diagnozė ir kaip ji buvo patvirtinta?
  • Kurios mano virškinamojo trakto dalys pažeistos?
  • Kiek aktyvi mano liga šiuo metu?
  • Ar mano simptomai gali būti susiję ir su kita būkle, pvz., dirgliosios žarnos sindromu?
  • Ką galiu pats padaryti, kad liga būtų ramesnė?
  • Ar mano šeimos nariams reikia ką nors žinoti ar daryti?

Mano veiksmas

Užsirašykite savo tikslią diagnozę, jos nustatymo datą ir pažeistas žarnyno dalis kortelėje „Mano UŽL“.

Turinys parengtas ir peržiūrėtas remiantis Europos Krono ligos ir kolito organizacijos (ECCO) rekomendacijomis.

Ši informacija skirta bendram švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Sprendimus dėl gydymo priimkite kartu su savo gydytoju. Jei jaučiatės blogai – kreipkitės į savo gydymo komandą, o skubiu atveju skambinkite 112.