Kada kreiptis skubiai?

Gausus kruvinas viduriavimas, karščiavimas virš 38 °C, stiprus nepraeinantis pilvo skausmas, pakartotinis vėmimas ar alpimas – nedelsdami kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių arba skambinkite 112.

Nauja diagnozė

Opinis kolitas

TRUMPAI

  • Opinis kolitas pažeidžia tik storąją ir tiesiąją žarną: uždegimas prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali plisti aukštyn.
  • Dažniausi simptomai – kraujas išmatose, dažnas ir skubus tuštinimasis; gydymas priklauso nuo išplitimo ir sunkumo.
  • Tuštinimasis su krauju 6 ar daugiau kartų per parą ir bloga savijauta – skubi būklė, kreipkitės tą pačią dieną.

Opinis kolitas – uždegiminė žarnų liga, kuri pažeidžia tik storąją žarną. Uždegimas visada prasideda tiesiojoje žarnoje (paskutinėje storosios žarnos dalyje, prie išangės). Iš ten jis gali be pertrūkių tęstis aukštyn. Uždegimas paprastai apima tik gleivinę – vidinį žarnos sluoksnį. Joje atsiranda paraudimas, patinimas, lengvai kraujuojančios opos.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kokios būna opinio kolito formos, kaip atpažinti sunkų paūmėjimą ir ką reiškia operacija.

Išplitimas: kiek storosios žarnos pažeista

Nuo to, kiek žarnos pažeista, priklauso, kokiu būdu vaistai skiriami, kaip dažnai reikia stebėsenos kolonoskopijų ir kokia prognozė.

Forma

Kas pažeista

Ką tai reiškia gydymui

Proktitas

Tik tiesioji žarna

Dažnai veiksmingiausi vaistai žvakutėmis; vėžio rizika nepadidėja

Kairės pusės kolitas

Tiesioji ir kairioji storosios žarnos dalis (iki blužninio linkio)

Dažniausiai derinami vaistai per burną ir klizmos

Išplitęs kolitas (pankolitas)

Didesnė dalis arba visa storoji žarna

Dažniau reikia stipresnio gydymo; svarbi reguliari stebėsena

Diagnozės metu kiekviena forma nustatoma apytiksliai trečdaliui pacientų. Laikui bėgant liga gali išplisti aukščiau, todėl išplitimas kartais įvertinamas iš naujo.

Ką galiu jausti?

  • kraujas ir gleivės išmatose;
  • dažnas tuštinimasis, taip pat naktį;
  • skubus, sunkiai sulaikomas noras tuštintis;
  • jausmas, kad žarna neištuštėjo, noras tuštintis, bet išeina tik gleivės ar kraujas (tenezmai);
  • pilvo mėšlungis prieš tuštinimąsi;
  • nuovargis, mažakraujystė;
  • sunkesniais atvejais – karščiavimas, svorio kritimas, dažnas pulsas.

Sergant proktitu kartais būna net vidurių užkietėjimas – tuštinimasis retas, bet su krauju ir gleivėmis. Tai nereiškia, kad liga nėra aktyvi.

Ligos sunkumas

Gydytojas vertina, kiek kartų per parą tuštinatės, ar yra kraujo, kaip jaučiatės, kokie kraujo ir išmatų tyrimai, ką rodo endoskopija. Pagal tai liga skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Orientacinis vaizdas:

Sunkumas

Orientaciniai požymiai

Lengva

Mažiau nei 4 kartus per parą, kraujo nedaug arba kartais, savijauta gera

Vidutinio sunkumo

4–6 kartus per parą, kraujas dažnai, bendra savijauta pablogėjusi nedaug

Sunki

6 ir daugiau kartų per parą su krauju ir bent vienu bendros būklės požymiu: karščiavimu (daugiau kaip 37,8 °C), dažnesniu kaip 90 k./min. pulsu, hemoglobinu mažiau kaip 105 g/l, padidėjusiais uždegimo rodikliais (pvz., CRB daugiau kaip 30 mg/l)

Ūminis sunkus kolitas – kada skubu

Ūminis sunkus kolitas – pavojinga būklė, kurią reikia gydyti ligoninėje. Dažniausiai skiriami steroidai į veną, skysčiai, kraujo krešulių profilaktika, tiriamos infekcijos. Atsakas į gydymą vertinamas maždaug trečią gydymo dieną. Jei gerėjimo nepakanka, skubiai skiriamas kitas gydymas vaistais į veną arba svarstoma operacija. Tokiu atveju kartu sprendžia gastroenterologas ir chirurgas.

Kreipkitės tą pačią dieną (arba skambinkite 112), jei

  • tuštinatės 6 ar daugiau kartų per parą su krauju ir jaučiatės blogai;
  • karščiuojate, jaučiate dažną širdies plakimą, silpnumą ar svaigulį;
  • stiprus ar nuolat stiprėjantis pilvo skausmas, pilvas išsipūtęs ir skausmingas;
  • gausiai kraujuojate arba negalite išgerti skysčių;
  • vartojant steroidus per kelias dienas būklė blogėja.

Nelaukite, kol „praeis“. Laiku pradėtas gydymas ligoninėje dažnai padeda išvengti skubios operacijos.

Operacija ir ar opinį kolitą galima „išgydyti“

Daugumai žmonių opinį kolitą pavyksta gerai kontroliuoti vaistais. Šiuolaikiniais duomenimis, storosios žarnos pašalinimo operacijos prireikia retai. Operacija gali būti planinė (kai vaistai nepadeda ar sukelia per daug šalutinių poveikių, rasta ikivėžinių pakitimų) arba skubi (esant ūminiam sunkiam kolitui ar komplikacijoms).

Operacijos metu pašalinama storoji ir tiesioji žarna (proktokolektomija). Po to galimi du pagrindiniai sprendimai:

Plonosios žarnos „kišenė“ (rezervuaras)

  • iš plonosios žarnos galo suformuojamas rezervuaras ir sujungiamas su išange;
  • tuštinamasi per išangę, dažniausiai 4–8 kartus per parą;
  • dažnai atliekama keliais etapais su laikina stoma;
  • kartais atsiranda rezervuaro uždegimas (pauchitas), kuris dažniausiai gydomas antibiotikais.

Nuolatinė ileostoma

  • plonosios žarnos galas išvedamas į pilvo sieną;
  • išmatos renkamos į specialų maišelį;
  • daug žmonių su stoma gyvena aktyvų gyvenimą: dirba, sportuoja, keliauja;
  • sprendimas priimamas kartu su chirurgu.

Pašalinus storąją žarną, opinio kolito uždegimas storojoje žarnoje nebegali pasikartoti. Todėl kartais sakoma, kad operacija „išgydo“ opinį kolitą. Vis dėlto tai didelė operacija, po kurios gyvenimas keičiasi, o su rezervuaru gali atsirasti naujų problemų. Todėl sprendimas visada individualus ir priimamas kartu su Jumis.

Mikroskopinis kolitas – kita liga

Mikroskopinis kolitas nėra opinis kolitas ir paprastai nepriskiriamas prie UŽL. Jis sukelia vandeningą viduriavimą be kraujo. Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims. Kolonoskopijos metu žarna atrodo normali, o liga nustatoma tik ištyrus biopsijas mikroskopu. Kartais ją sukelia ar sustiprina kai kurie vaistai. Gydymas skiriasi nuo opinio kolito gydymo.

Svarbiausia

  • Žinokite savo ligos išplitimą – nuo jo priklauso gydymas ir stebėsena.
  • Vietinis gydymas (žvakutės, klizmos) dažnai yra veiksmingiausias būdas gydyti tiesiąją žarną.
  • Sunkų paūmėjimą reikia gydyti skubiai, dažnai ligoninėje.

Dažni klausimai

Ar mano proktitas gali virsti išplitusiu kolitu?

Gali, bet daugumai žmonių liga išlieka ribota. Jei paūmėjimai tampa dažnesni ar simptomai keičiasi, gydytojas gali pasiūlyti pakartotinę kolonoskopiją.

Kodėl man skiria žvakučių ar klizmų, jei geriu tabletes?

Vaistas, patekęs tiesiai į žarną, veikia ten, kur yra uždegimas. Sergant proktitu ar kairės pusės kolitu vietinis gydymas dažnai veikia geriau nei tabletės, o kartu – dar geriau.

Ar mano liga gali būti Krono liga?

Retais atvejais diagnozė laikui bėgant pasikeičia. Tai svarbu, pavyzdžiui, prieš operaciją. Jei atsiranda neįprastų požymių (pvz., pažeidimų aplink išangę), gydytojas gali papildomai ištirti.

Ką galite paklausti gydytojo

  • Kokia mano opinio kolito forma – proktitas, kairės pusės ar išplitęs kolitas?
  • Koks dabar mano ligos sunkumas?
  • Ar man tiktų vietinis gydymas žvakutėmis ar klizmomis?
  • Kokie požymiai reiškia, kad turiu kreiptis skubiai?
  • Kada man reikės pirmosios stebėsenos kolonoskopijos?

Mano veiksmas

  • Paklauskite gydytojo, kokia Jūsų opinio kolito forma, ir pasižymėkite ją kortelėje „Mano UŽL“.
  • Užsirašykite skubios pagalbos požymius į „Paūmėjimo veiksmų planą“.

Turinys parengtas ir peržiūrėtas remiantis Europos Krono ligos ir kolito organizacijos (ECCO) rekomendacijomis.

Ši informacija skirta bendram švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Sprendimus dėl gydymo priimkite kartu su savo gydytoju. Jei jaučiatės blogai – kreipkitės į savo gydymo komandą, o skubiu atveju skambinkite 112.